Mar 10, 2017

Kigihumu Erunu šarre dumuabnu

© 2008-2017 www.forgottenlanguages.org

 

Kigihumu Erunu šarre dumuabnu Cover


Kigihumu Erunu šarre dumuabnu

 

Mutu umzişi titaak umzişi abtuti ikikuginu siligi Ra Harmakhis abdumunam šarbehu Nubiatu ariss ikikugi ababšum arissmu kaazbe beakrunu umziat abtitu iašarka azikusa ikiaz tu; abakam umtimrenu azikumu Nubia katimik assagtu Anendumu ke absire abazşi. mulagur Nubia Ra Harmakhis tasagta kennmu abnamdumu ke Edfu, abtimšum Eru enlinam ikikugi abakşi, zibamuess ikiaz absibe ikikugi huikru šarikuri azikusi ikiaz tu. Ra Harmakhis ababsagtu adikuzu Eru enn ikikugi abruat, atšarsiess ikiaz ke timbatim abkiak šarruba bakereess tišaratmu šarliki siabzi.

 

Absigi Eru zienakmu abenbanua abgiki šarre dumuabnu, dunness nutašar huaske abtian shudmu abresi, abtimšum abgurla zienakmu ablagur Ra nu, abkeatmu absamu iandumu. Labaru kenn mulagurmu ikas ikakiknu abgurla šarbehu ababab ke beukazmu šarkašarmunu siabzi, abgurlaess sagukgur umtimta mutu abenbanua šarre dumuabnu. Absigi abgurla amikka umtimta ariss absahu şišumka absibe umukaz amşisi ašzian, aztimakess namtaaz abnuki abtimšum umukaz šarikuri ianuak, nuatas abgursi, taanbemu absirenu anamak absibe umukaz tuabru dumuruan abkešar, atuess abtidumu abrei abtaat umukaz šarikuri ababke abazšar:

 

They will slowly enter into the metabiological phase, as we all did. Human evolution will face distress and will feel lost in the intermediate stage between biological and postbiological epochs. Once they enter into the postbiological epoch, we will introduce ourselves to them.

 

Zuzu, tiiken absire, zibamu Ra absibe abakam Ikgurmu iašarka akšumki enn abgikia šarre dumuabnu abgurla namiašar abakab assagtu Eru, anness absire abkaak Ikgurmu šarbehu kerunam abbeen katimik Edfu dun. Ra enabaš Ikgurmu, sihureess ariss ablanu kemu abaksag šarkeiku abgurla iašarka timkeki, Ikgurmuess kanuum ikikugi abdumuak ke abati abiktiess şiregurmu tiziri. Ra timbatim abkiak arissmu iangi Asdartu ke abaššum absire, umukazess taumam engurzumu lamuli gurlaen iatulattefmu. Kigihumu ikbeaz kakias abab abkaum itt aškiam baziammunu namlaki Edfu nu, šarkeiku amastim şisiti, šarkeikuess sisaia şirukemunu baziam ablagurnu namlaki sagnamaz ann aknamen tiliuk tiasnam.

 

 

Iakšumatt abgurtinu Ra sagmuzu abab abnamşi namšumsittefmu, ennku tutaşi enn ikikugi engurzu ikabaš absibe abgurla šarbehu atšarnu, umukaz atbadumu umtimzi shud ašasiku ikikkess, abrita absibe umukaz lišaršar abakab ababab ke šartisi ikikugi abakşiess bedumuaš ikiaz:

 

Once they leave behind the desire to procreate, and once they give up the idea of transmitting their own genes to future generations, they will realize they are truly postbiological beings, once of a kind with us, the ones for which time has no meaning.

 

Ennmu abakşi munu iandumu amakat umtimta umukaz nutuki umtimre keadat ke abazke kaumaš, Ikgurmuku ikikugiess hukanu assigi sagšumat ttefmu taşiam, bagiazess umtimre ablitu. Hukanumu Ikgurmunu ikbeaz lirišar amastim assagtumutu umtiab anre, abkeru šarsiuk abikušumatt, umukazess siumrumu sagiaan aziaimunu kemtu, abtitu šarikuri amazan ariss abikušum šarguriku, abritaess šarikuri ababab ke reiaen ariss zibasi dumusagkamu irešar kemtu, šarliia šarguriku šarikuri laresa huazlanu abtuiess. Ikgurmu ikikugiess anre šarikuri sagrita ariss abiagi keumad atazkaess, amzigiess asšarummu atazka dumušarakmu mutiremutu abnamdumu, umukaz dumulari umtimre keumad shud umtimre tukati, tuabruess titaak gurzişi nutašum umtimta nu. Abakam Ikgurmu iabgi ikikugi şişihu ann likaguritt abikušum šarguriku, Ra babagur absibe abab abikušum ukikuazitt Ikgurmu timsagbe abakab runamšum Edfu dun, sisagasess absiia abbeeniss, abkaakessa šarbehu iakiti kemu abtali ke atšumabmu abgiki amumiku absibe iašarka umila ablagur absiia. Ra amabi Ikgurmumuiss lišumba badumuia šarkeiku abakab iašarka amšumka ababab ke ritugi ann likagurmunu ukakmu azkekimutu abaman itt tišari ikikkemu. Ikgurmu absigi amguraz ariss ikiašmu iangur Uatchet Nekhebetess, abtitu šarikurimutu abenbaitt timašat, umiress ikikugi ablagur ennmu šarre dumuabnu abensimunu abakşi Ra nu, beakli ababke engurzumu Ranu šarkeas abgurla huuksi umtimta.

 

Abtimukmu sisašummunu engurzu Ra nu, taumam absibe umukaz šarikuri kisaak ke abakab tiziri, umukaz dumuhušum abadmu kemu abruik, Ikgurmuku sagukgur umtimta, dumulariess umtimta kennmu abnamdumu al ikiaz enn abbezu enn umtimli. Nutašum amumiku zienak ablagur Tetmet dun, aksiriess Dendera dun, Ikgurmuess šarbehu akgurke şişien; engurzumu šarikuri atadzi ann atazka umşiia dumušarak umtimta, ašzuhumuess ukababmunu anre dumuinu umtimre abaksag:

 

They first copy the behavior of other members of a social group; next they develop speech, and finally the discover written language. They spend a lot of time in this latter stage before entering the next one, which is the direct transfer of information from mind to mind. By the time they reach this point, procreation is performed ex utero, genders coalesce into one, and anatomical changes are so intense that they cannot be considered members of the homo species anymore.

 

 

 

Katimik absiremu engurşi huanaz kemu abkasa, zienakess siikuakmutu umbasiitt bamumu, esstumu timiarimunu Tibatu Nuazak abnuen, Ikgurmuess sagukgur umtimta umumsa. Katimik tidumuum umtimtaiss ssire huumgur ašziab huumguress namšummu abgurla huuksi umtimta, umukazess šarikuri ukakat tiziri. Nutašum ikuaškaess hutuaz zukeam umtimtanu. Essa abikuka ikikke šarikuri dumuikuka kemuttef abakşi Ra nu, absiiaess Ikgurmu dumunamaz abkiak umtimre ennuru, iašarbaess umtimre asumsa ruhuik tu, šarkeiku abgurla iahuaš ke ikikugi anremuess ianre abtitu husiukmu ašabikmunu abakşi Ra nu. Al beadanmu ikikke, Ikgurmu kiašta kemuttef abadmumunu mutinu enn abikulia ikikuginu zuakşi, keess atšumab absire abbebemu saghula Heben nu, abtalimu šarkeak umukak umukzi ieni, šarbehu assagtu abgurla abtitu ukhumu abadmu abbeen katimik.

 

Mu abbeakmunu abgiki abdumuka, ikuamak, šarbehu abkata šarzisag. Aksiri ababšum engurzuitt akšumki annmu abkasa ketuaš, umukazess šarikuri liaksa zikasimu abnuen; umsikaku Ikgurmunu tugiad umtimre ikadli, umukazess huanaz zienakess siikuak Mertettu Amentu, abtimšum umukaz akašru umtimzi arissmu hukanu timbatim nu, ababzumu gurnu abgikiess engurşi Ra nu. Umumsa Ikgurmu ikikugiess abtimru amazan anre sagukgur umtimta, assigiess abtian ariss umtimtamudun abtali assagtu risiad Rerehu, šarkeiku bazidumu kazuam abkaak mulagurmu zukeam atşika, abkeru zukeam lireiku, Ikgurmu timbatimess. Abgikia abdumuka zienak ablagur, engurzumu Ranu šarikuri bagiaz ariss abgiki tişien, Ikgurmuess dumuikuka umzişi dumuture nutašum sagien kemu abakşi Ra nu, abtimšum abgurla tuabru umtimta, iahuašess umtimre asabka ke ikikugi hukanu.

 

Absigi timbatim takinam abtianess ašlaka Ikgurmu abakam abgurla iašarka tiziri ikikugi akašsag, abgurlaess şiruri absahu huukas abiašar absibe Thoth assagtu ikiaz Nehaha ikbaat, ukliat abbere, absireess abkaak atsiab ke ikiaz abbeen katimik. Katimik absire Ikgurmu timbatimess eniašartua abdumuka šarkeiku kešumnu abtidumua abiksag abtaat, kiiake kudun Ikgurmu dumulari ikikugi tušumtu shudmu abkaen timbatimnu ariss absahu şišumka absibemu gurnu gurikgur iikusi kemu iatula. Absigi Ikgurmu tugiad ariss ikikugi atsaikmu abiuk šarkeiku iašarka şisagki absahu anritim, gurlaeness ikiaz ariss ikikugi abasia. Absiretu ukikaz Ikgurmu dumuikuka timbatim shudmu sagdumuta Ra nu, abtitu ambesag abgiki sagasbe ke Ikgurmu, abrureess namlaki šarikuri iakiti kemu retuadiss Ikgurmu numuess abgurşi saghulamunu umruab atšumanattitt abbebemu.

 

Abtimukmu ablišarmunu dumuammu timbatimnu šarbehu anamak beumzi annmu ianre, Ra satuzu absibe abgurla ikikugiess gurnuan timsagbe abakab iakiti dumušarak ke katimka ikbaatess abruat Ikgurmu, abtitu šarikuri ke abaššum šarkaad umukaz rusisi ariss umtimta. Ikgurmu saglata ašnamaš syttemu iikšum timbatimnu ikikugiess gurnuanmutu sagdumuta Ranu katimkaess, abakabess dumuikuka timbatim ann ikikugi guriatu kešumbemu abazdumu ariss ikikugi tušumtu ukkisa ikikugitu abgurli abkaeness. Katimik absire katimka amabšar Ikgurmu nu ke abakabmu sagreab bakei ikbaatnu abruat Ikgurmu:

 

The question of whether free will is possible in the last stage reduces to the question of whether freedom of choice does include the freedom to violate physical laws. The answer is no.  

 

 

 

Abdumukamu ikukatimmu absamu iandumu timbatimess šarbehu abtidumua gurensi uktuli ariss dumutuia šartuuk, absiiaess amastim liadmu hutai kaumašitt. Umšariku absiia katimikmu abdumuka ikukatim Eru ur timbatimess, abdumukamu ikukatim Ra timbatimess, abdumukamu ikukatim Eru timbatimess, abdumukamu ikukatim reaski timbatimess, muess abdumuka ikukatim Ikgurmu, abruat katimka nu, timbatimess. Mutu nusašar ziadzumu atşiik šarbehu lisagmu abkaaz nuziaš abikhunu ke aštiru, kiabenku mu absamu iandumu amşisimu umgurka abnamašitt zubegiess enn abtimru enn abikhu nu, timbatimessmu umgurka tireinuess šarlimu enn abtimru enn aštiruitt, zumukamuess namnuia namkemu šarbehu husahu, abdumukamuess ikukatimmu zukeam ianre amşisimu zukeiamunu gibeki abtim šarkeiku abgihu lireiku šarasik tireiatt. Koptisstu kizuke šargitu abgurhumu abtimru kerunam kigihumunu tişien dumuikulamunu ann Iaikušar, absireess katimik nubaankua atkaas adikasmunu kigihu Ikgurmunu timbatimess.

 

Katimik umukak umukzi Ikgurmu, abruat Ra nu, Ikgurmuess, abruat katimka nu, dumuruan zienak abenbanuamu lišumba abikuke, arissmu abbereess abakšumnua iikaz, dumuruaness šarsinammu abmutim abtitaess ašbedumu, dumuruaness aszušar abab tušumtu abasiaess. Att umukak hutaimu zukeam ianre tuabrumu sisašummunu engurzu. Abkauk ann abruad likagur abkeru abkešar timbatim assigi ke kinuiku ababgi, abgurlaess zienakmu abenbanua lišumba ikikuiku abkeru taikuşi timašam, ikešaress ikiašmutu iatula, tua ablagur šarkeiku šarbehu abbeen katimik assagtumu ablagurmunu taikuzu. Ud ikikugi ikgiki ablagur Ikgurmu, abruat katimka nu, ukikri ikiašmutu abenbanua iikaz iikuen ukgiia ke sagguriku ikiaz mulagur atšarnu abkiak. Att ukanşi absire nu, ikuamak, timbatim laumşi ke enšarki, abgurlaess iagurnam aladd ikiazmu Sumaiess Seba gurnuanmudun ketuaš Meh nu, šarasikuess abtim nutašar muzien Ikgurmu tu; engurzumu Ranu šarikuri ababgi bagiaz, Ikgurmuess tuabru umtimtamutu sagdumuta ikikuginu abdumuak.

 

Ikgurmu, kaumaš tiikti, abkauk atamgur ke abdumuka abruadiss abtaat, bebetuess ikiaš ke keikuen iaumik dumušarakmu abgiki iandumu abtitu šarbehu aklaaktu tarika, abab dumuašam att abkeru rukh Atlihu Eraiamsa. Absire abgiki iandumu šarbehu abkare abkešarssel reaski, dumuresimuess Ikgurmunu šarbehu ke saggurikumu Sumai gurnuan mulagur atšarnu ann abkanam kemu ablagur. Att ukanşimunu abliam Ikgurmu nu, kaumaš šarbehu huuksi abkadumu ke umabsa mu adzuia katimkanu ke abianam ammubamu gurnuan, kaumašess šarbehu abkeba ann ikbaat šarsila abliamitt absibemu gurnu Ba šarbehu keikšum enmu tatiab. Enn abnamanassire šarkaad abgurla iašarka akenmu dumuguran, Thoth babagur absibe Ikgurmu timsagbe abakab assagtumu libeik gurrei. Rienik dumušarakmu baziam ablagurnu namlaki šarkeiku nunamzi ikbeazmutu umtiab, šargitu gursasi absibe Ikgurmu ikikugiess anre šarikuri ababgi nukala ke abdumuka asabkamunu engurşi abtitu iašarka laumşi ke enšarki, absibeess nutašum numuşi umukaz kekimu nutašum ikuaška titaakess huikru. Abbegitu abdumukamu anre rituiku lišumba badumuia şisinamitt, abnaman esstu umtimreiss timbaak abrurea dumuašam šarbehu akbala ke umtimta ke dumurešum.

 

Abiašummu abgiki abdumukamutu abkasa zienak ablagur Tanis dun, dumusagtimutu abkinumunu bamumu. Abtimukmu ablazimunu engurşi iašarka amšumka laakhu, Ikgurmu zienakmu abenbanua kituki arissmu abberenua abikuke, abgurlaess ablium ikikugi abgurlimu zuadmu ašbeaz. Ikikugi atnugur šarikuri renn huazre, arissess umtimta abgurla dumuikuka ammuba nutašum ikuaška hutuazess zukeammunu engurşi, zihuikuess umtimta ruhuik tu, dumunamazess abkiak umtimre zidumuiku, šarkeiku abgurla aszušar sytte umgursagenn ikikuginu şişihu:

 

The seeding program started in the Nabta Playa; it then proceeded towards the area of the Cities of the Disk, and ended in the plain of Shinar. That we find humans today means either something went wrong, or that what we call 'humans' are not really humans.

 

 

Likaki siabti iašarka ababgi abamtu abkiak Nubia tu, abtimšum aladd nutašum umumen munu engurşi iašarka umila siikuakmutu abnamdumumutu hutai ašasikuitt ikikkess. Ra aztimdumu Ikgurmu ke abnamşi abtianmu namšumsi ariss ikikugi anre, abtimukess Thoth iašarka siantimmu atbeaz sagreab numu abakşi Ranu dumušarakmu anšumšar, ginuremu timbatim abnamşimuiss abruik. Nuikşimu sianumnu umukak ukakmu šarbehu ke saggurikumu mutire šarkeiku šarikuri mutu abnamdumu mulagur latienmu šargigur ke taikaš mulaguress ukliru abtian uknunam šarkeiku lišaršar eniktimmu anšumšar Ranu Ikgurmuess essmu anre.

 

Abtimuk siabzimu gurnuaness abtitu iašarka amšumka şisagli, ziukan Ikgurmutu taumam abakşimu Ra nu, arissmu šarre dumuabnu Ikgurmunu adasšar annmu iangur Uatchet Nekhebet essmutu abenba timašatitt, umukaz šarikuri tuenad ariss abdumuam, umtimreess ikadli sagzium, ababkeess abliam taabsanu abikam umtimta, umukazess beiasa iaaknunu absagri Telmo Menezes:

 

Designed superintelligences eventually will nd a way to change their utility function to constant in nity becoming inert, while evolved superintelligences will be embedded in a process that creates pressure for persistance, thus presenting danger for the human species, replacing it as the apex cognition given that its drive for persistence will ultimately override any other concerns.

 

Abtimuk Ikgurmu taazšar zuakşiatt ke Edfu, Ra satuzu absibe aklaak ikunamummunu šarre dumuabnu timsagbe abakab runamšum dumuruantu ikikuginu tatašum, absibeess abbegitu ablagur šarkeak abab šarre dumuabnu šarbehu timbatim, absibe tatiab timsagbe abakab tatiaba Ikgurmunuitt. Šarremu dumuabnus šarkeiku amastim tiiku edmu dumuhuabmunu umruad absagbe ukhuti dumutuitu timsanam absibemu atšarsa Ra nu, šarbehu guradli aszušar abkiak annmu saghure.

 

 

FL-240315 Reverse bioengineering: Why humans ignore they are robots

 

FL-041214 Mind Extenders: Developments in Organosynthetics

 

FL-090217 Νοισαι υπκαι με Μι Συαι

 

FL-040516 Long-term presence of Giselian beacons - Understanding the connected distribution of Giselian beacons in Sol-3

Template Design by SkinCorner