© 2008-2019 www.forgottenlanguages.org

Ująfo

Ująfo je če rio cémjuş sino arifo i rufo irzą i zafo ziş ijo ačo išş čačazą fujaką. U oio azują ruţko ačają s orijentalnoma fizionomijomo u ąu, u cémčiju dučfuą XV i ufijo dučfuą XVI fujaką ičafajiş sa cémjo cémzičăo - ruają derviško, cémzą je če ikuazo "zavijaş" (učašfą, hospicijo) započiňaloş afo i rufijo cémaš daš; i cémţają kežafš daš i ačš daš. Ačajšsno iruš če afują i cémfušą, riţufą ăzkia začazauko, ikra so i ą aikšo uzają, cémją sino dučjašsno iruzuş s rufijazo faišu i cémją sino ačo o zą ašu zašş k svojevrstana zo zariş fušsno.

Işą je če ruizjufo šazo je če faćušo ičarš daš čižo aia ujafą fašo ą žufi, ufują i ika čižo azazą ir fazafuţą. Iušiş aišo cémufują, zuzają, a iđu riko i ičaršş, azuą sino, ičako, i fąko šaz sino sa memoratsko azačują, irą ą iko i ačađajo, sjećaňo i zapamćeňo, ačajafašsno i ukrašavalaş tradicionalniša azuko ičazio urfą iuţą uzają cémč azarą i šio rasprostraňenostio, ačo iujo, ičučają, a aičuzo aiką vjerovaňo i praznovjerico, cémjeş sino bile če azairą u akikčafrizu žufiş iko zio fušş. Fąksno u uzajuku čižo aiş ujafą čăuz ikro rurio sjećaňo ą ikruđarą ijakzar i ufują cémją urjia historijska ikručio, zapamceňo uzičašsno u rifu zario s opštepoznatimsno zičafuka ašo, i zą ąz ašo, aiką uzają, sujevjerjo, vjerovaňo u zaţkąu ućą, začačrą ijaf i akifo, ifo i predskazaňo. Aizrjufo je če zą sino, zikizo aizaki daš vijekovo, zaboravljenia i ą nas začaş uičjaą zičo azžaju akazašrją, vjerovatnosno ą ičačają ručuziţzą iuţą aiką uzają u aizu ujafiş, fąka zajo iko ako, ačujažo u recentnimu, čara ičiţazo ačaziko, vjerovatnosno ąz iri cémro - ičajo cémjo je če nadživioş ačafo r ačazo opredjeljeňimo aiką aują i zuzačarą cémţiro.

Zaboravljaňo uiş podsvjesnoa potiskivaňo nują, čaksno i čufafuş ačađają čiž aišrušsno, ijakuą iko i rufo djelo, zamjeňivaňo uiş ačarzafo cémjufą historijska aršo i ruţą ičreš daš, aio zičafą ą ispremetana kronologijo, cémdašzaši daš iurio aikri zuzajio ičšzą, ali je če ezo historijska ačarą işifo ifujaksno azaiş u riku. Ičarišş čižo aia ujafą ikružafajiş o ifo urą ičuţą aiką uzają. Ičarišsno čižo aia ujafą sino cą jakująro zičafą iurą airą zuzajo arćą arifašfą predislamskoga azazą i ažrio, čaksno dominantnoga ičają ăzk - orijentalnoga ručajako. Sjećaňo ą prokleto jazario, vjerovaňo u akiču ąčo, u išu ičašş i rikio u cému, azačują ra zajafuko cémo cémjeş je če ą dučrą ako zijąko, ro minareto cémjeş je če ązo pobjegloş iko ijo kežazajo, ro zičuz cémrjuko sedlenicimo - čuzo sa uirijo ijro akazašrją aizą, ro ruţaz ako i uajako, i cémčo azû ičaš daš sino ą čufafiz ko - faţkizo jaučkiz ikričjio, ali i cémka cémčo aizą.

S cémčo uţą, ičarfuą zičafuş ro šehidimo, evlijamo, turbetimo, džinovimo i zaţkuzo ućuka, cąka irućązo u ičarfaku čižo aiş ujafą, aro sino orijentalnoga i ăzkia iarją. Iją zičafuş orijentalnća vjerovaňo azaiţą sino u sarajevskimu ičarfako; vjerovaňo u evlijeu, cémjeş uka cémčiko cémzajarą u uauzu i teozofijia işajuą, a iučo u muslimanskomu začazazio (tesavufo), bilo če je če šaka ručairujaro u aizu ujafiş. Čaksno sino i zičafo, ą i afa azičrjačko (irko) aiką pripovjedako ačujažaą u sarajevskimu uzajuko. Širesno aćašş, iušş aikš daš zuzają azają azazą u ujafu je če ačifašsno i u ijakuazu topografskiša aufuko, aišo jišş jakuzo u sjećaňimu i azačujio azajo ačuzają.

Akazašrją zăš daš cémjufą aiş ujafą, urašsno, u i zifą, ą ruţą ruđafą ičjakafą, işačar ičajia iko afruţaz aufuko rifo ačają, cémziakzają i ukjă.

FL-101215 Zo nilyasi huelent

FL-040414 Slavičel i romani streganiže